svaiginiuoti

svaiginiúoti, -iúoja, -iãvo intr. NdŽ 1. žr. svaiginėti 1: Be miego svaiginiaváu teip kaip girta Trk. Pirmu nėko nebuvo – svaiginiãvo, svaiginiãvo, o daba gumbas y[ra] Ms. 2. Kv suktis, svaiguliuoti (galvai): Galva mano svaiginiúoja pagiriomis J. Nebturu galvos, nieko nebatminu. Galva mun svaiginiúo[ja] Dr. 3. J.Jabl žr. svaiginėti 2: Atsikėlęs svaiginiúo[ja] Kv. ║ šlitiniuoti einant: Negersu arielkos, o mun greit pasėsta – tujau ir einu svaiginiúodamas Vkš.